Lietuvos Caritas: Motinos diena primena skaudþias praeities klaidas
 
 Artëjant pirmajam geguþës sekmadieniui, daugelio ið mûsø galvose sukasi mintys – kokia dovana labiausiai pradþiugintø ir nustebintø mylimà mamà? Puokðtë gëliø, pamëgti kvepalai, o gal apsilankymas teatre? Juk tik kartà per metus minima Motinos diena – puiki proga padëkoti mamai uþ tai, kad mus pagimdë, uþaugino ir iðauklëjo gerais þmonëmis.

Vis dëlto kai kurios mamos ir jø vaikai ðios dienos laukia ne su maloniu jauduliu, o su ðirdyje ásitaisiusiu skausmu ir ilgesiu. Šias ðeimas skiria kalëjimo grotos, pasimatyti leidþianèios tik retomis progomis, kuriais sunkiau gyvenantys nuteistøjø sunûs ir dukros net ir norëdami ne visada gali pasinaudoti...

„Lietuvos Caritas“, daugiau nei 10 metø vykdantis projektà „Kaliniø ir buvusiø nuteistøjø globa ir reintegracija“, iðtiesia jiems pagalbos rankà: nustatytu laiku veþa ðeimos narius aplankyti nuteistøjø, taip stengdamasis iðsaugoti kontaktus tarp artimøjø. Projekto vadovas Vytautas Ilevièius su daugeliu tokio likimo paliestø þmoniø bendrauja asmeniðkai, gerai þino liûdnas jø istorijas, neteisingø sprendimø nulemtus skausmingus likimus.

Motinystë – paspirtis pasikeisti

Panevëþio pataisos namuose gyvenanèios Linos (vardas pakeistas) laisvëje laukia trys mokyklinio amþiaus dukrelës. „Labai jø pasiilgau ir noriu kuo greièiau pamatyti – apkabinti, pabendrauti, pabûti kartu, bent keletà valandø,“ – liûdnai pasakoja moteris. Ji neslepia, kad prie jos gyvenime susiklosèiusiø aplinkybiø daug prisidëjo ir alkoholis, taèiau iðëjusi ið pataisos namø þada gydytis ðià priklausomybæ.

Lina dþiaugiasi, kad jai neteks iðeiti á niekur – gyvenamàjà vietà ji turi, tereikës iðsivaduoti ið alkoholio gniauþtø ir ásidarbinti. „Tik dël dukrø pakeisiu buvusá gyvenimo bûdà,“ – sako ji, þadëdama padaryti viskà, kad ateityje Motinos dienà sutiktø kartu su vaikais, dþiaugtøsi jø ðypsenomis, apkabinimais ir dovanëlëmis.

Mamos diena – kupina aðarø

Aurelija (vardas pakeistas) pirmàjá geguþës sekmadiená ðvenèia jau pati sûpuodama ant rankø maþylá, taèiau mintys apie ákalintà jos paèios motinà merginai spaudþia aðaras. „Noriu Motinos dienos proga atneðti jai gëliø, padëti darbuose, namø ruoðoje, pasëdëti vakaro tyloje kartu, taèiau negaliu. Negaliu jos pasveikinti, pamatyti jos ðypsenos, spindinèiø akiø...,“ – kuþda ji.

Pasakoti apie aplinkybes, dël kuriø jà auginusi vieniða mama atsidûrë uþ grotø, Aurelija nenori – tokie klausimai jà skaudino ir nors trumpam uþsimirðti neleido dar vaikystëje. Taèiau jauna moteris nekaltina mamos uþ padarytà nusikaltimà: „Kito þmogaus gyvenimo uþ já nugyventi negali, ir teisti neturi teisës. Kiekvienas mokomës ið savo padarytø klaidø, o kartais tiesiog jam kartojam – kartojam, kol bûna per vëlu...“

Stebëdama savo maþylio augimà, ji negali neprisiminti ir savo paèios vaikystës: gimtadieniø, Kalëdø, Velykø ðventimo su mama, jos gamintø pietø, motiniðko rûpesèio Aurelijai sergant ar tiesiog liûdint. Jauna mama prisipaþásta, kad jos paèios kûdikio atëjimas á pasaulá privertë á daug kà paþiûrëti kitomis akimis: „Tik dabar ið tikrøjø supratau, kà mano mama iðgyvena manæs nematydama, negirdëdama mano juoko, mano aðarø...“

Nuteistøjø vaikai – palikti likimo valiai

„Lietuvos Carito“ projekto „Kaliniø ir buvusiø nuteistøjø globa ir reintegracija“ vadovas Vytautas Ilevièius pasakoja, kad kalëjimo sienø iðskirtos ðeimos – viena svarbiausiø problemø, ypaè moterø ákalinimo atveju: „Tëvams atliekant bausmæ, nepilnameèiai vaikai paliekami vieni namuose arba pas globëjus, o neretai – ir vaikø globos ástaigoms.“

Per ilgus darbo metus projekto darbuotojams ir savanoriams teko matyti ne vienà ðirdá spaudþiantá susitikimà, kurio metu vaikø iðsiilgusios mamos dovanojo jiems vienatvës akimirkomis paèiø numegztus ðalikus, kepures ar kitus rankdarbius. „Tai buvo nuoðirdaus dþiaugsmo, ðeimos artumo akimirkos, tokios retos gyvenimuose þmoniø, kurie gyvenime yra padaræ itin apmaudþiø klaidø,“ – prisimena V. Ilevièius.

Nors projekto darbuotojai esamiems ir buvusiems nuteistiesiems teikia ávairias socialines paslaugas, pagalbà, siekiant iðsaugoti ðeimos nariø bendravimà, ákalintøjø artimieji vertina kone labiausiai. V. Ilevièius dþiaugiasi, kad ðià veiklà aktyviai remia tarptautinë draudimo brokeriø kompanija „AON Baltic“: kuras ir automobilio prieþiûra nëra pigûs, todël nuolatinës kelionës reikalauja dideliø iðlaidø, kurioms pati organizacija tiesiog neturi lëðø. „Nuostabu turëti pastovius rëmëjus, þinoti, kad visuomenë nëra abejinga ðiai skaudþiai problemai ir noriai prisideda prie jos sprendimo,“ – teigia projekto vadovas.

„Kraujo ryðys – stipresnis uþ visus pasaulio stebuklus, nors dël atstumo kartais ir atrodo, kad jis silpnesnis, nei anksèiau...Gali pykti, rëkti, sakyti, kad mamos tau nereikia, bet ji visada bus reikalinga, visada liks tavo atrama ir svarbiausiu þmogumi,“ sako Aurelija, mamà daugelá metø retkarèiais pamatanti tik „Lietuvos Carito“ darbuotojø, savanoriø ir rëmëjø dëka.


„Lietuvos Carito“ informacija
 
 
   
Apie naujienø grupes 
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt